Gyvenimo harmonija

      Kiekvieno žmogaus gyvenime yra daugelis sričių, dažniausiai yra įvardijamos šios: darbas/veikla, šeima, laisvalaikis. Tai "stambus suskirstymas", kiekvieną iš sričių galima dar labiau išsmulkinti taip, kaip kiekvienam patinka.     Tačiau gana dažnai žmonės susikoncentruoja tik į vieną ar dvi sritis, pamiršdami kitas, harmoningam ir subalansuotam gyvenimui svarbias sritis, tuomet anksčiau ar vėliau, jų žodyne vis dažniau ima atsirasti tokie išsireikimai kaip: „nieko nespėju“, „neturiu laiko“, „jaučiuosi pavargęs nuo visko“, „esu nelaimingas“, „nerandu laiko susitikti su draugais“ ir pan.     Stabtelėkite ir pirmiausia pagalvokite kaip dažnai tas frazes ištariate patys, arba girdite savo aplinkoje? Jei jos nuskamba bent kelis kartus per savaitę, tai jau, tam tikra prasme, signalas, kad Jums ar Jūsų aplinkos žmogui reikėtų pradėti atkreipti dėmesį į gyvenimo harmonijos/balanso kūrimą. Tačiau, tai galite padaryti tik Jūs pats ir niekas kitas už Jūs to nepadarys. Todėl pats

Metų sandūra paprastai yra tas laikas kai keliame naujus tikslus, formuluojame siekius, išsakome pasižadėjimus, t.y. tai ką pradėsim daryti nuo Naujų Metų, nuo sausio 1 dienos. Taip jau nutinka, kad dažnai imame planuoti nebūtinai „pasimatavę“ tai, ką norim pasiekti ar daryti kitaip, neįsivertinę – koks tas pokytis galėtų ar turėtų būti, kaip jis pasireikš, kaip jį stebėsiu ar matuosiu. Žmonės sako, kad norint ką nors daryti kitaip, geriau, tobuliau pirmiausia reikia žinoti, ką nori keisti, tuomet, kodėl TAU to reikia, ir tik tuomet planuoti, kaip tuos pokyčius įgyvendinsi. Stovit ant Naujų Metų slenksčio noriu pakviesti Jus, šio blogo skaitytojai ir skaitytojos, į kelionę – kelionę šiek tiek atgal, šiek tiek į save tam, kad visgi „pasimatuotumėte“ savo buvusius metus ir tai, kaip jie padėjo, o gal kažkam kaip tik, nepadėjo, artėti prie tokio gyvenimo balanso, kokio norisi kiekvienam iš Jūsų. Tam tikra prasme atliktumėte „reviziją“ - savo gyvenimo balanso „reviziją“. Aš, asmeni

  100 % taip galima įvardinti savaites mėnesyje, dienas savaitėje ar valandas paroje. 100% - tiek laiko mes kiekvienas turime. Tik klausimas – ką su tuo darome? Ne kartą bendraujant su žmonėmis yra tekę išgirsti, kad pašnekovas jaučia pyktį, įtampą, nuovargį dėl nuolatinio tempo, begalės užduočių ar įsipareigojimų kažkam, prieš kažką, dėl kažko – dėl to kenčia šeimos, žmonių santykiai, galiausiai fizinė sveikata. Įsivaizduokite situaciją (esu tikra, kad teko atsidurti panašioje) – ryte kavos puodelis ir bėgte (nesvarbu fiziškai ar dabartinėje situacijoje virtualiai) į darbus, tada visą dieną skambučiai, susitikimai, el. laiškai, atrodo darbų „lavina“ niekuomet nesibaigs; būna, kad net nelieka laiko pietums ir tik greitai užkandam, neatitraukdami akių nuo kompiuterio ekrano, nes skaityti kliento atsiųstą laišką ir kramtyti sumuštinį, puikiai suderinami dalykai... Jei dirbam biure, labai tikėtina užsibūnam ten iki vėlumos, nes „dar tą padarysiu ir viskas“, o paskui „dar šitą pabaigsiu,