„Neturiu laiko“ – mintys ne apie laiko planavimą
Šis įrašas galvoje „gimė“ po vieno bičiulio pasidalijimo mintimis Face Book‘e apie laiką. Jis labiau ne apie laiko planavimą, nes apie tai daug kalbama straipsniuose, knygose ar efektyvumo trenerių pasisakymuose. Man labiau rūpi emocijos, kurias sukelia tas laiko (ne)valdymo pojūtis. Esu beveik 100 % garantuota, kad ne kartą teko išgirsti draugą, bičiulį, kolegą sakant: „Norėčiau, bet neturiu tam laiko“ arba „Tau gerai, tu viskam laiko turi“... Prisipažinsiu, prieš kokius metus, gal daugiau, o gal mažiau, aš lygiai taip pat mėgdavau naudoti šias frazes, kaip pasiteisinimą sau, kad nerandu laiko kažkam kitam nei darbui. Labai dažnai „nuplakdavau“ save už tai, kad nepadarau to ką esu suplanavusi, o darbų sąrašas vadinamajame „to-do list‘e“ atrodo buvo niekad nesibaigiantis. Neleisdavau sau, tiesiog būti ir nieko neveikti, arba veikti ką nors tokio kas niekaip nesusiję su darbu - vis bėgime, vis skubėjime ir finale nuovargis, išsekimas, labiau emocinis nei fizinis. Tada pyktis ant sav