"Nieko neveikimas" arba tiesiog leidžiu sau ilsėtis
Šio straipsnio juodraštį parašiau jau gana seniai, tik jis taip ir "tūnojo" tyliai kompiuterio "kamputyje"😊, kol leidau jam išvysti dienos šviesą blog'o pavidalu. Nuo pradinio varianto jis yra truputį pasikeitęs, nes buvo išmoktos pamokos, atėjo suvokimas, pasikeitė požiūris.... Taigi, poilsis ir "nieko neveikimas" - ar galima dėti lygybės ženklą? Atsakymas priklauso nuo jūsų ir tik nuo jūsų. Tikiu, kad panašiai gyvename daugelis – nuolat bėgame, skubame, “verčiamės per galvas”. Darbe - ilgiausi sąrašai reikiamų atlikti darbų ir užduočių, namuose – “krūvos” buities darbų ir pareigų. Buvo laikotarpis, kai aš pati savo laisvalaikį, visuomet stengiausi išnaudoti "naudingai"(na taip aš tuomet galvojau): skaitydama būtinai “naudingas” knygas, "būtinai" tvarkydama namus ar dirbdama dar kokį “būtinai” reikalingą ar “būtinai” naudingą darbą, ir dažniausiai net nesusimąstydavau, kad kartais galima tikrai tiesiog šiaip patysoti ant sofutės ...