"Nieko neveikimas" arba tiesiog leidžiu sau ilsėtis
Šio straipsnio juodraštį parašiau jau gana seniai, tik jis taip ir "tūnojo" tyliai kompiuterio "kamputyje"😊, kol leidau jam išvysti dienos šviesą blog'o pavidalu. Nuo pradinio varianto jis yra truputį pasikeitęs, nes buvo išmoktos pamokos, atėjo suvokimas, pasikeitė požiūris.... Taigi, poilsis ir "nieko neveikimas" - ar galima dėti lygybės ženklą? Atsakymas priklauso nuo jūsų ir tik nuo jūsų. Tikiu, kad panašiai gyvename daugelis – nuolat bėgame, skubame, “verčiamės per galvas”. Darbe - ilgiausi sąrašai reikiamų atlikti darbų ir užduočių, namuose – “krūvos” buities darbų ir pareigų. Buvo laikotarpis, kai aš pati savo laisvalaikį, visuomet stengiausi išnaudoti "naudingai"(na taip aš tuomet galvojau): skaitydama būtinai “naudingas” knygas, "būtinai" tvarkydama namus ar dirbdama dar kokį “būtinai” reikalingą ar “būtinai” naudingą darbą, ir dažniausiai net nesusimąstydavau, kad kartais galima tikrai tiesiog šiaip patysoti ant sofutės