"Nieko neveikimas" arba tiesiog leidžiu sau ilsėtis

Šio straipsnio juodraštį parašiau jau gana seniai, tik jis taip ir "tūnojo" tyliai kompiuterio "kamputyje"😊, kol leidau jam išvysti dienos šviesą blog'o pavidalu. Nuo pradinio varianto jis yra truputį pasikeitęs, nes buvo išmoktos pamokos, atėjo suvokimas, pasikeitė požiūris....

Taigi, poilsis ir "nieko neveikimas" - ar galima dėti lygybės ženklą? Atsakymas priklauso nuo jūsų ir tik nuo jūsų.

Tikiu, kad panašiai gyvename daugelis – nuolat bėgame, skubame, “verčiamės per galvas”. Darbe - ilgiausi sąrašai reikiamų atlikti darbų ir užduočių, namuose – “krūvos” buities darbų ir pareigų. 

Buvo laikotarpis, kai aš pati savo laisvalaikį, visuomet stengiausi išnaudoti "naudingai"(na taip aš tuomet galvojau): skaitydama būtinai “naudingas” knygas, "būtinai" tvarkydama namus ar dirbdama dar kokį “būtinai” reikalingą ar “būtinai” naudingą darbą, ir dažniausiai net nesusimąstydavau, kad kartais galima tikrai tiesiog šiaip patysoti ant sofutės ir paspoksoti į televizorių, ar paskaitinėti ką nors – šiaip – be didelio tikslo gilintis ar išmokti – TAM NELIKDAVO LAIKO, nes gi, "turi viską daryti tik naudingai". Tikiu, kad ne man vienai taip būdavo ir tikrai manau, kad vis dar yra tokių, kurie taip gyvenate dabar. 

Ar gali būti kitaip? Patikėkit gali - tikrai pasaulis dėl to nesugriūna ir nieko baisaus nenutinka😊

Kartais tiesiog imi ir leidi sau, padaryti ką nors tokio - (NE)NAUDINGO. 

Tą kart, kai man nutiko "nieko neveikimo" momentas (prieš x metų) – tiesiog pasidariau kavos, pasiėmiau tiesiog moterišką žurnalą ir perskaičiau tiesiog kelis straipsnius. Bet, kas įdomiausia, kad tik perskaičius supratau, kad tai ką darau išties yra toks poilsis…  Tos porą valandų, kurias praleidau skaitydama žurnalą, tiesiog šiaip sau, be tikslo paaugti, patobulėti ar dar kokio nors tikslo, bei užsimerkdama prieš dulkes, neplautas grindis, neplautus indus virtuvėje, išmėtytus vaikų žaislus (dar tada tai buvo aktualu😊), davė tiek daug, kad po to viskas susidėliojo, išsiplovė ir susitvarkė tarsi savaime. O šalia viso to, dar ir visokių naujų minčių ir idėjų, susijusių su darbu atsirado, be didelio galvos „laužymo“. Hm, pasirodo vidinio  mygtuko - "pauzė" - paspaudimas turi teigiamą poveikį.  

Tikiu, kad yra tokių, kuriems 'bėgimas be sustojimo" yra jau praeitas etapas, kaip dalinai ir man. Kodėl dalinai? - Nes kartais dar pasitaiko, kad vis norisi nuveikti viską😉 Beveik esu tikra, kad yra ir tokių, kurie jau moka sąmoningai nieko neveikti ir tai jiems sekasi puikiai, ir taip jie kartais leidžia sau ilsėtis. Tačiau, net neabejoju, kad tikrai yra ir tokių, kurie vis dar bėgate… Todėl dar kartą visiems noriu palinkėti išmokti paspausti "pauzę" ir leisti sau NIEKO NEVEIKTI, juolab, kad jau beveik savaitgalis ir tai puiki proga pabandyti leisti sau sustoti.

Gero poilsio visiems.

Su geriausiai linkėjimais,

Jurgita 




Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

"Viskas - nebegaliu..."

„Neturiu laiko“ – mintys ne apie laiko planavimą

"Gyvenimo balansas" - pradžia